- dar
- 1 dár prt., dar̃
1. kol kas, iki šiol, iki tol: Ar giria dár toli? K. Dar aš nieko nesakiau J. Turiu kaime mergužėlę dar jaunų metelių LTR(Al). Bet galimumas dar nėra tikrovė rš. Mes dár ne tuoj važiuosim Kb. Dar gaideliai negiedojo, kaip mamužė kėlė KlpD18. ^ Su saule gimęs dár vystykluos (pinigai) Sch62. Dar toli braška giltinė VP11. Dar su Dievu pirštą nesukišai ST583. Dar jiji samtį valdo ST615. Dar ta žagrė gali arti ST583. Dar kregždės nepamatęs, vyžas balon sumetė PPr322.
2. daugiau, didesniu laipsniu (prie aukštesnio laipsnio būdvardžių ir prieveiksmių): Dar tvirčiau laisvas tautas surišo brolių kraujas, mūšiuose pralietas rš. Dar daugiau Dievas turi nekai išdavė B.
3. be to, papildomai: Dár aš galiu laukti Sn. Gi kam jam dar̃ ta bagotystė? Pn. Ne užvakar, bet dár užvakar jis buvo atėjęs Pgg. Pasiprašo dar žodžio Pranckienė, nori viską viešai išsakyt rš.
4. ne: Ar jau atnešei maišą? – Dár! Kpč. Ar jau kasa bulbas? – Dár! Drsk. Ar vyras grįžo? – Dár! Drsk.
5. vartojamas prie įvardžių ar prieveiksmių kokiai ypatybei, bruožui sustiprinti, pabrėžti: Dár jau tau ko reikia! Lp. Ir kaip dar mokėjau! rš.
◊ dár dár šiaip taip, kaip nors, pakenčiamai: Vasarojai dár dár, bet rugiai visai pragaišo Rod. Kad raitas, tai dár dár (raitas gal ir vykčiau, o pėsčias neapsiimu) Lp.
Dictionary of the Lithuanian Language.